Tikram panevėžiečiui privalu atkakti į Vasarvidžio (Joninių) šventę birželio 23-iąją. Gali keistis tik vieta – Skaistakalnio parkas su piliakalniais arba rekreacinė zona prie Rūmų, čia pat unikalus gamtovaizdis su upe Nevėžiu, tiesiog miesto centre, bet tikslas visada išlieka tas pats. Kaip ir tradicija: vartų ceremonija, ritualinis prausimasis prie Šventės vartų, kad įeitum kūnu ir dvasia švarus, pasirengęs magiškoms apeigoms: ugnies užkalbėjimo, kupoliavimo, vandens pagarbinimo, vainikėlių plukdymo, nusilenkimo saulei. Vienintelę saulės ir mėnulio jungtuvių naktį į ratelius stojama kartomis: ranką dukraitei tiesia senelis, mama – sūnui, ir skamba trumpiausios nakties giesmės… Atrodo, nė sutemti nespėja… Ir kurgi spės, kai pramogų daugiau, nei laiko jomis visomis pasimėgauti: nusipinti vainiką, apeiti mugę, gyvajame kampelyje su vaikučiais paaikčioti, vasarvidžio pyragus (tai nauja, prieš porą metų Panevėžiui tapus Lietuvos kultūros sostine sukurta ir prigijusi tradicija, kurią Bendruomenių rūmai mielai turtina) išragauti.
